šlapdrugis

šlãpdrugis sm. sing. (1) NdŽ 1. Mrj karščiavimas, šalčio krėtimas su prakaitavimu, drugys: Šlãpdrugis muni apsėdo iš linų markos parejus Šts. Laumės nušildo, nujo[ja] arklius kūtėse, arklys gauna šlapdrugį Šts. 2. maliarija: Tame valsčiuje dabar šlapdrugio liga pradėjusi žmones sloginti Kel1881,129.